stygavoti

×stygavóti, -ója, -ójo (hibr.) NdŽ, stigavóti Rtr, NdŽ, KŽ, Als, Slnt, Krkl; L 1. žr. 1 stygauti: Nestigavók nežinodamas tikrai, t. y. nestenk J. Ans stigavó[ja], kad ana pavogė ir suėdė sūrį, o jijė gyniojas J. Vienas vienaip, antras antraip stigavó[ja], t. y. sako J. Tūli stigavoja, kad lietuvininkui moksliškos šviesos nereikią A1885,16. Vienos žmonių pavardės ir vietų pavadinimai bestygavos čia kitąsyk Lietuvą buvus TS1901,2-3. Kad jis mani stigavójo, kad jis man spigino į akis, kad aš nu sarmatos ko nesudegiau Rs. Ir stygavós kaip žinodamas, o nėko nežino Užv. Vakar jin nebeiškentė, ėmė stigavót viską į akis Jnš. Stigavojo esant aną be proto M.Valanč. Pradėjo jis stigavoti, jog nu gelžinių noragų javai nevykstantys S.Dauk. 2. refl. NdŽ ginčytis, prieštarauti: Ko čia, vaikai, stigavójatės?! Gršl. Stigavókis, bet ne su munim Šts. Nestigavókis, jug aiškiai nežinai Ms. 3. tr. Als, Vvr sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti. | refl. tr., intr. NdŽ: Dabar stigavókis, ar ateis kas, ar ne, t. y. veizdėk J. Aš nestigavójaus, žinių nealpau, dėl to nėko ir nežinau Šv. \ stygavoti; įstygavoti; pastygavoti; perstygavoti; pristygavoti; susistygavoti